Naujas butas aidėjo. Kiekvienas žingsnis skambėjo atskirai, kiekviena dėžė atrodė laikina, o kambariai vis dar labiau priklausė brėžiniui nei žmonėms. Tada buvo ištiestas VELUNE.
Pirmasis užbaigtas kampas
Užuolaidų dar nebuvo, lempa – tik viena, tačiau kilimas kambario centre sukūrė ramią salą. Sofa nustojo atrodyti pasiklydusi, knygų krūva tapo staliuku, batai užleido vietą kojinėms, o vakaras pagaliau prarado kraustymosi įtampą.
Santūrus paviršius nereikalavo derinti visų spalvų. Jis tiesiog sujungė tai, kas jau buvo čia: šviesią medieną, seną fotelį ir iš ankstesnių namų atsargiai atvežto augalo žalumą.
Namai dažnai prasideda po kojomis, dar nepasiekę sienų.
Kambarys, pasiruošęs prisiminimams
Pirmieji pusryčiai ant kilimo buvo bandelės iš popierinio maišelio. Pirmasis svečias sėdėjo sukryžiavęs kojas, nes kėdės dar buvo dėžėse. Tai nebuvo tobuli vaizdai, bet tai buvo priklausymo šiai vietai pradžia.
Po kelių mėnesių niekas nebeprisiminė, kuri dėžė buvo atidaryta pirmoji. Visi prisiminė vakarą, kai kambarys nustojo aidėti, ir minkštą vietą, ant kurios nusileido naujas gyvenimo skyrius.
