Traukinys išvyksta aštuntą, skrebutis šiek tiek prisvilo, o už virtuvės lango – lietingas kiemas. Tačiau mėlynos žuvelės ant FRESCO FISHES puodelio, regis, pažinojo visai kitokį orą.
Jūros krantas ant virtuvės stalo
Nora puodelį išsirinko todėl, kad jis priminė baltas pajūrio kavines ir saulėje džiūstančią druską ant odos. Sunkesniais rytais ji prisipildavo stiprios kavos, pasukdavo žuveles į lango pusę ir prieš atsiversdama kalendorių leisdavo sau vieną netrukdomą minutę.
Šis ritualas nesustabdė laikrodžio, tačiau pakeitė į jį žiūrintį žmogų. Pusryčiai tapo maža kelione: garai – tarsi jūros rūkas, mėlynas raštas – lyg seklus vanduo, o tarp delnų – šiltas keraminis krantas.
Kartais pabėgimas yra ne vieta, o būdas pasitikti paprastą rytą.
Suvenyrai, skirti kasdienybei
Puodelis niekada nebuvo laikomas tik svečiams. Jis rinko mažus gyvenimo ženklus – šaukštelio žymę, lūpdažio pusmėnulį, prisiminimą apie kakavą po vėlyvo pasivaikščiojimo. Jo vertė augo todėl, kad jis buvo naudojamas, o ne todėl, kad liko tobulas.
Žiemą atostogos jau buvo toli, bet jų jausmas liko. Kiekvieną rytą žuvelės grįždavo ant stalo ir atnešdavo namams truputį jūros.
